Pupos, lęšiai ir žirniai, kaip yra puikiai žinoma, sukelia diskomfortą dėl virškinimo sunkumų ir po to sekančio vidurių pūtimo. Taip atsitinka dėl tam tikrų sudedamųjų cheminių medžiagų - dažniausiai iš dalies nevirškinamų ar sunkiau virškinamų angliavandenių. Per dieną žmogaus žarnyne susidaro apie litrą ar kiek daugiau tam tikro dujų mišinio, išsiskiriančio dėl žarnyne esančių bakterijų dauginimosi ir metabolizmo. Ankštiniai kaip niekas kitas suaktyvina žarnyno bakterijų dauginimąsi ir metabolizmą, dėl to jau po kelių valandų, suvartojus ankštinių patiekalą, suaktyvėja dujų gamyba. Ankštinių sudėtyje yra tam tikrų sudėtingų angliavandenių, kurių žmogaus virškinimo fermentai negali paversti lengvai įsisavinamu cukrumi. Tuomet nesuvirškinti sudėtingieji angliavandeniai išstumiami iš viršutinės virškinimo sistemos dalies ir nukeliauja į apatinę, kur žarnyno bakterijos atlieka tą darbą, kurio mūsų fermentai nebuvo pajėgūs atlikti. Didžiausias virškinimo problemas sukelia sudėtingieji angliavandeniai oligosacharidai - tam tikri molekulių junginiai, susidedantys iš trijų, keturių ar penkių cukraus molekulių, susijungusių tarpusavyje sudėtingu neįprastu būdu. Be to, naujausieji tyrimai atrado dar vieną priežastį: ankštinių ląstelių sienelių cementas žmogaus žarnyne pagamina lygiai tiek pat anglies dvideginio ir vandenilio, kaip ir oligosacharidai. Ir ankštiniai, pasirodo, turi dvigubai daugiau šių angliavandenių nei minėtųjų oligosacharidų.
Vienas iš paprasčiausių būdų, kaip sumažinti nepageidaujamą dujų kaupimosi žarnyne reiškinį, yra trumpam užvirti ankštinius dideliame kiekyje vandens, nukaisti ir atidėti valandai. Tuomet nukošti, užpilti nauju vandeniu ir tuomet jau virti tol, kol suminkštėja. Tai patikimas būdas, padedantis išplauti didelę dalį vandenyje tirpių, tačiau sunkiai virškinamų oligosacharidų, tačiau taip išplaunama ir daugybė naudingų bei maistingų vandenyje tirpių elementų: vitaminų, mineralų, paprastojo cukraus, taip pat sveikatai naudingų pigmentų, t.y. prarandama spalva, nukenčia skonis, išplaunami antioksidantai. Alternatyvus metodas yra mirkyti ankštinius ilgesnį laiką šaltame vandenyje ir, pakeitus vandenį, ilgai virti. Ankštiniai turbūt vieninteliai iš augalinių produktų, kuriems ilgas terminis apdorojimas išeina tik į naudą ir yra būtinas, siekiant sveikai ir lengvai maitintis. Ilgas virimas padeda suirti sudėtingiems oligosacharidams, o ankštinių ląstelių sienelių cementas suardomas iki lengvai įsisavinamų paprastųjų angliavandenių ir cukraus.
Prieskoniai yra dar vienas puikus būdas pagreitinti ankštinių virškinimą. Tokių prieskonių kaip aštriųjų paprikų, juodųjų pipirų, ciberžolės, šviežio imbiero, asafetidos, kalendros, kmyninio kumino naudojimas verdant ankštinius pagreitina jų suskaidymo ir įsisavinimo procesą dvigubai ar net greičiau. Dėl to ankštinių patiekalai kaip niekas kitas nuo senovės būdavo gardinami įvairiausiais prieskonių deriniais, ir skonis būdavęs čia ne svarbiausias tikslas - prieskoniai palengvindavę virškinti. Dar vienas svarbus dalykas: ankštiniai nėra ankstyvo ryto ar vėlyvo vakaro valgis: ryte papusryčiavus ankštinių dėl apsunkusio virškinimo sutriks darbingumas, vakare - miegas. Valgykite ankštinius tik pietų metu, kuomet virškinimo ugnis yra pati stipriausia, ir šiuo paros metu ankštiniai nesukels jokio diskomforto.
Jei visgi susiduriate su sunkumais virškinant ankštinius, rinkitės lengviausiai virškinamas rūšis: skaldyti ir nuvalytomis odelėmis ankštiniai virškinami lengviau, nei sveiki, lęšiai ir pupuolės yra virškinami lengviau nei žirniai ar pupos, švieži ar daiginti virškinami lengviau nei džiovinti. Suvirę ir sukritę iki piurė ankštiniai bus įveikti lengviau nei vos apvirę ir pusžaliai.
/jogosmityba/