Angl. - Bay leaf, rus. - лавровый лист, ind. - Tej patta, lot. - Laurus nobilis, Lauraceae. Krūmokšnio lapai.

Laurų lapai - nuo vaikystės pažįstamas prieskonis, kurį mama dėdavo į barščius, o valgant tekdavo išgriebti iš lėkštės, nulaižyti ir išmesti. Ne taip viskas, pasirodo, paprasta: lauras - tai augalas, apipintas legendomis, tradicijomis ir papročiais. Lauras - visžalis subtropinių kraštų krūmokšnis, vadinamas kilniuoju lauramedžiu, kurio džiovinti lapai ir yra visiems žinomas klasikinis prieskonis. Lauramedis kilęs iš Mažosios Azijos. Dabar jis paplitęs visame Viduržemio jūros regione ir visų pirma asocijuojasi su Senovės Graikija, su mitologijoje žinomu Antikos dievu Apolonu, vyriškos jėgos ir grožio simboliu. Apolonas, gyvenęs tarp paprastų žmonių, įsimylėjęs nimfą, vardu Dafnė, ir be perstojo ją persekiojęs. Kartą, po sunkios ir pergalingos kovos prieš slibiną Pitoną, Apolonas sutikęs jauną meilės dievą Erotą, kuris nešėsi su savimi lanką ir strėles. Apolonas arogantiškai pajuokavo ir taip užgavo Erotą, kad šis kerštaudamas iššovė dvi strėles. Pirmoji - meilės strėlė - pataikė tiesiai Apolonui į širdį, antroji - neapykantos strėlė - pataikė į Dafnę. Nuo to laiko Dafnė slapstėsi nuo Apolono, ir visi bandymai prisivilioti nimfą baigdavosi nesėkme. Iškankinta persekiojimų Dafnė pagalbos kreipėsi į Dievus, kad šie pakeistų jos išorę, ir Apolonas neberegėtų jos grožio. Po šio prašymo Dafnė pavirto į laurų krūmokšnį (gaikiškai „dafna" - laurai). Nuliūdęs Apolonas nuo to laiko nešioja ant galvos vainiką iš visžalių laurų.

Graikijoje laurų lapais puošdavo namus - laurų lapų skleidžiamas aromatas atšviežindavo patalpų orą ir saugodavo nuo piktų dvasių. Laurų lapų šakeles įsiūdavo į lovų čiužinius, kad sapnuotųsi pranašiški sapnai. Sklandė legenda, kad laurų lapai apsaugo nuo žaibo. Žinomas faktas, kad didysis Romos imperatorius Tiberijus, siaučiant griaustiniui, lįsdavo po lova su laurų lapų vainiku ant galvos. Senovėje aiškiaregiai, dainininkai ir poetai įkvėpimo semdavosi uostydami laurų aromatą. Laurai Graikijoje buvo šventas medis - jo vainikais puošdavo nugalėtojų galvas. Ši tradicija išliko iki šių dienų, pavyzdžiui sporto nugalėtojus pagerbti jei jau ne lauro, tai bent jau ąžuolo lapų vainikais. Iš šia ir kilęs žodis - laureatas - „vainikuotas laurais".

Laurų lapų paskirtis senovėje gerokai skyrėsi nuo dabartinės. Laurų lapai buvo naudojami vandens aromatizavimui, kuriuo didikai apsiplaudavo rankas prieš valgį. Kaip prieskonis, laurų lapai buvo vartojami pirmame mūsų eros amžiuje, tačiau tik saldiems patiekalams ruošti - desertams, pudingams, obuolių ir figų džemams. Į Europą laurų lapai buvo atvežti pirmiausia kaip vaistai, tačiau greitai užkariavo pripažinimą kaip prieskonis. Avicena, pavyzdžiui, teigė, kad laurų lapai mažina sąnarių skausmus, nuima įtampą, dusulį, padeda išvaryti akmenis iš inkstų ir kepenų. Laurų lapų vertė - neįkainojama ir nenuginčijama. Jo sudėtyje yra eterinių aliejų - net 4,5%, o taip pat acto, valerijono ir kaprono rūgščių. Lauro aromatas - mišinys medžio, eukalipto, gvazdikėlių ir gėlių kvapų. Laurų lapų eterinis aliejus kaupiasi tam tikrose sferinėse liaukutėse, esančiose lapo viduje. Laurų lapai naudojami gydant akmenligę, cistitą. Laurų lapų nuoviras gerina virškinimą, raminamai veikia skrandžio gleivinę, kelia apetitą, teigiamai įtakoja visų vidaus organų veiklą. Laurų lapai veikia antimikrobiškai, naikina bakterijas ir grybelius, dėl to lauras laikytas veiksmingu priemone maro epidemijų metu. Laurų lapų eterinis aliejus naudojamas ir parfumerijos pramonėje, gaminant kvepalus ir muilus. Laurų lapų aromatas veikia raminamai, skaidrina mintis, aštrina protą, skatina savęs pažinimą, stiprina ištvermę ir ryžtą veikti. Laurų lapų skonis - aštrus ir kartus, poveikis - šildantis.

1652 metais žymus karalienės Marijos Mediči virėjas Fransua Pjeras de la Varenpas išleido kulinarinę knygą apie prieskoninius augalus, jų panaudojimą kulinarijoje ir jų istoriją. Ši knyga buvo vienas iš informacijos šaltinių, įtakojusių Prancūzijos virtuvės aukštumas. Apie laurų lapus jis rašė kaip apie prieskonį, galintį pagerinti bet kurio patiekalo skonį. Rekomendavo naudoti desertams, pudingams ir pan. Kaip prieskoniai naudojami švieži ir džiovinti laurų lapai, uogos, laurų lapų milteliai, presuoti laurų lapų miltelių briketai. Laurų lapai - nepakeičiama daugelio prieskonių mišinių sudedamoji dalis, tokių, pavyzdžiui,kaip „chmeli suneli", „garni bouquet", „garam masala" ir t. t. Laurų lapai pagardina kone visus patiekalus. Turbūt nė vienas iš mūsų neįsivaizduoja raugintų ar marinuotų daržovių be laurų lapų. Laurų lapai marinatams suteikia nepakartojamą skonio atspalvį. Be laurų lapų marinuotos daržovės būtų tik rūgščios ir prėskos. Laurų lapai ypatingai dera rūgščiuose padažuose ir užpiluose, taip pat dedami į sriubas. Laurų lapai dera su burokėliais, morkomis, kopūstais, pomidorais, bulvėmis. Laurų lapai tinkami įdarams, padažams ir daržovių troškiniams pagardinti. Beje, viduramžių paprotys laurų lapais aromatizuoti saldžius patiekalus išliko iki šių dienų - jie dedami į kai kurias uogienių rūšis, gėrimus ir desertus. Laurų lapai į patiekalą dedami įvairiai: laurų lapus galima paskrudinti riebaluose kartu su kitais nemaltais prieskoniais patiekalo ruošimo pradžioje, taip pat gali būti dedami tiesiai į sriubas, troškinius ar padažus. Tam, kad laurų lapai atiduotų savo gerąsias savybes, patiekale jie turėtų atsidurti ne vėliau kaip prieš 5-7 minutes baigiant virti. Laurų lapų, priklausomai nuo patiekalo kiekio, dedama 1-2 ar 3-4 lapeliai. Įdėjus laurų lapus į patiekalą, puodą būtina uždengti, kad neišgaruotų laurų lapų eterinis aliejus, o iš paruošto patiekalo laurų lapai išimami.

Laurų lapai - ant palangės? Taip, kaip ir kiti prieskoniai, laurų lapai gali augti tiesiog pas mus ant palangės arba sode, darže. Kadangi mūsų klimatas lauramedžiui yra pakankamai atšiaurus, lauramedį auginkite vazonuose, kuriuos vasarą galima išnešti į lauką, o žiemą auginti namuose. Ieškoti lauramedžio galite parduotuvėse, prekiaujančiose dekoratyviniais augalais. Tai labai gražus aromatingas augalas vaškiniais ryškiais žalsvais lapais. Geros kokybės džiovinti laurų lapai yra nesubyrėję, elastingi, žalsvos spalvos, be dėmių, pilkų apnašų, skleidžiantys stiprų aromatą. Laurų lapų savybės priklauso ir nuo tinkamo jų laikymo. Laurų lapai saugomi hermetiškame inde standžiai suspausti sausoje tamsioje vietoje. Jei patiekalui reikia maltų laurų lapų, geriausia juos susimalti prieš pat, nes maltų laurų lapų aromatas išsikvepia labai greitai.

/jogosmityba/

Keli patiekalai su laurų lapais: