Angl. - Ginger, ind. - Adrak (švž.), Sont (dž.), rus. - Имбирь, lot. - Zingiber officinale. Šaknies gumbas, šakniastiebis.
Rytų išmintis: viską, ko reikia sveikatai, galime atrasti imbiere.
Imbieras - tai pusantro-dviejų metrų aukščio nendrinio augalo šakniastiebis, tolimas bananinių šeimos giminaitis. Šiai šeimai taip pat priklauso kardamonas, ciberžolė ir kt. Žodis imbieras yra kilęs per lotynų kalbą iš sanskrito, kas reikštų ragai arba greičiau elnio ragai. Imbieras - plačiausiai naudojamas vaistinis augalas pasaulyje. Imbieras kilęs iš Pietų Azijos, džiovintu pavidalu pasiekė Viduržemio jūros regioną ir viduramžių laikais tapo Europoje vienu populiariausiu prieskonių. Jau prieš 5000 metų imbieras buvo rekomenduojamas peršalus, karščiuojant. Kinų jūrininkai kramtydavo imbierą arba dėdavo jo į maistą kaip priemonę nuo jūrligės. Ši imbiero savybė dabar yra pripažinta mokslo ir imbieras įeina į vaistų nuo jūrligės sudėtį. Graikai dievino imbierą dėl jo savybės gerinti virškinimą. Jį užsikąsdavo po sočių pietų, kad sumažintų skrandžio sunkumą. Nuo tų laikų ir kilo imbierinės duonos kepimo tradicija. Su laiku imbieras taip išpopuliarėjo Europoje, kad kuklūs graikiški imbieriniai duonos paplotėliai pavirto į prašmatnius imbierinius saldumynus - pasakų žmogeliukus, namukus ar pasakų pilis. Įrodyta, kad imbieras mažina cholesterolio lygį kraujyje. Mūsų protėviai nieko nežinojo apie cholesterolį, tačiau suprato reikalo esmę. Pavyzdžiui, Rusijoje nė viena bajorų užstalė neapsieidavo be imbierinių gėrimų ar užkandžių su imbieru. Imbieras naudojamas turbūt visose pasaulio virtuvėse. Indijoje gaminama net keletas rūšių miltų su džiovintu imbieru. Imbieras yra daugelio prieskonių mišinių ingredientas, pavyzdžiui, indiškojo „curry". Imbieras lengvina maisto įsisavinimą, suteikia jam aštraus skonio. Jo deda į sausainius, keksus, meduolius, sriubas (ypač į sriubas su bulvėmis ir pupelėmis ar žirniais), su juo ir iš jo ruošia karštus ir šaltus gėrimus, deda į visus ryžių ir daržovių patiekalus. Gaminant tradiciškus japoniškus žalios žuvies patiekalus, pavyzdžiui, suši, imbieras yra nepamainomas priedas ne vien dėl skoninių savybių, bet ir dėl žuvyje galimai esančius parazitus naikinančio poveikio. Kinijoje imbieras ne mažiau populiarus. Iš Kinijos kilo imbierų cukruočiai - kinai cukrina šviežią imbiero šaknį, daro iš jo uogienes. Kinijoje ir kitur Pietryčių Azijoje ypatingai vertinamas imbiero džemas su apelsinų žievelėmis, vadinamas Čou-čou. Paragavus malonumas bus didesnis nei buvo įmanoma tikėtis. Rytų Europoje imbieras visada buvo nepakeičiamas giroje, miduje, bandelėse, mieliniuose pyraguose, meduoliuose. Imbiero alus (Ginger ale) menamas jau nuo XIX a., kuomet Anglijos smuklėse gėrimai buvo barstomi džiovintu imbieru. Siaučiant Europoje maro epidemijai, žmonės valgė imbierą, nešiojo specialias kaukes su imbiero gabaliukais. Gyvi liko tie, kurie epidemijos metu vienaip ar kitaip „draugavo" su imbieru. Karšto klimato šalyse, tokiose kaip Indija, gėrimai su imbieru apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Imbieras skatina prakaitavimą, o prakaitas vėsina kūną.
Pagrindiniai džiovinto imbiero gamintojai yra Indija, Kinija ir Jamaika, taip pat Floridoje, Australijoje, Vakarų Afrikoje, Brazilijoje. Labiausiai vertinamas Jamaikoje užaugintas imbieras. Džiovintas imbieras yra ruošiamas taip: šakniastiebiai yra nuvalomi, nulupama jų odelė, kartai išbalinami citrinų sultimis ar kita rūgštimi, tuomet džiovinami saulėje ar specialiose mašinose. Džiovintame imbiere yra apie 40% krakmolo. Maltas džiovintas imbieras nėra adekvatus pakaitalas šviežiam, nes pasižymi visiškai kitokiu aromatu ir skoniu. Džiovintas imbieras yra daug aštresnis ir kartesnis. Azijoje, o kuo toliau, tuo plačiau ir Europoje, imbieras yra naudojamas šviežiu pavidalu. Šviežias imbieras turi daug baltymus skaidančio enzimo, dėl to yra nepakeičiamas prieskonis, pavyzdžiui, ankštinių patiekalams. Šviežias imbieras kažkuo artimas citrusinių žievelės skoniui ir aromatui ir suteikia gėrimui ar patiekalui gaivinantį, skaidrų aromatą - nuo šviežio, gėlių, medžių, citrusų ir eukaliptų aromato iki lengvo, šilto, pipirinio skonio. Imbiero skonis aitrus ir aštrus. Aštrumą imbierui suteikia gingerolis, savo molekuline struktūra artimas čili pipirų kapsacainui ir juodųjų pipirų piperinui. Gingerolis, skirtingai nei kapsacainas ir piperinas, yra neatsparus karščiui, ir termiškai apdorojant aštrumas silpsta. Kuomet imbieras yra džiovinamas, vyksta atvirkščias efektas: gingerolio molekulės susijungia grupėmis, ir džiovintas imbieras tampa dvigubai aštresnis nei šviežias. Ir nors džiovintas imbieras ir yra aštresnis nei šviežias, kaitinami gingerolio junginiai pavirsta į švelnesnį zingeroną, kuris yra tik šiek tiek aštrus ir suteikia patiekalui saldžiai kvepiantį aromatą.
Pirkdami šviežią imbierą, rinkitės šviežią, lygų, nesusiraukšlėjusį, kietą ir, kiek įmanoma apčiuopti, sultingą ir kuo mažiau plaušingą gumbą. Prieš pjaustant, smulkinant ar tarkuojant imbierą, reikėtų jį nulupti ar nuskusti. Imbierą geriausiai tarkuoti morkų arba smulkia burokų tarka. Patiekalui naudojami tik šlapi imbiero tarkiai, likę plaušai yra išmetami. Kitu atveju plaušai patiekale primins plaukus ir nežinančiam valgytojui sukels nemalonių emocijų. Šviežią imbiero gumbą laikykite šaldytuve, daržovėms skirtoje vietoje, taip jis gali išsilaikyti šviežias iki kelių savaičių. Džiovintą maltą imbierą laikykite sandariai uždarytą, kad išsaugotumėte aromatą. Imbieras be galo turtingas vitaminais C, B1, B2, A, jame gausu magnio, fosforo, kalcio, taip pat aptinkama geležies, kalio, natrio ir cinko. Jei jaučiate sunkumą skrandyje, viso kūno vangumą, nuolat pavargstate ir susierzinate, jei jūsų akys prarado spindesį, oda išbalusi, netekote apetito, o iš burnos sklinda blogas kvapas, galima su pilna atsakomybe spręsti, kad jūsų organizme yra daug neteisingo virškinimo atliekų, t.y. šlakų ir toksinų. Toks užsiteršimas yra daugybės po to sekančių ligų priežastis. Norint jų išvengti, reikia išvalyti organizmą. Čia gali pagelbėti imbieras, kuriam padedant galime uždegti susilpnėjusią virškinimo ugnį. |
|
Ajurveda moko prieš valgį suvalgyti šaukštelį tarkuoto imbiero su keliais lašais citrinos sulčių ir mažu žiupsneliu druskos, kas puikiai uždega virškinimo ugnį ir užtikrina tinkamą virškinimo procesą toliau. Šis prieskonis padeda mažinti dujų kaupimąsi ir pilvo pūtimą, lengvai laisvina vidurius, gydo skrandžio, širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimus, taip pat vartojamas peršalus ar susirgus artritu. Derinyje su čili paprikomis, skatina organizme endorfinų gamybą. Šių prieskonių partnerystė yra ypač vykusi. Silpna imbiero arbata padės nėščiosioms lengviau pakelti pykinimo priepuolius. Peršalus geriama imbiero arbata su citrina ir medumi. Ši arbata gali būti geriama kasdien - puiki daugelio ligų profilaktinė priemonė. Esant šlapiam kosuliui, galima papildomai įdėti cinamono ir gvazdikėlių. Imbieras žvalina, išblaško nerimą, ateities nuogąstavimus, ramina nervus, veikia kaip afrodiziakas. Mažina nuovargį, atstato vyrišką potenciją. Imbieras - nepakeičiama priešuždegiminė priemonė ir puikus antioksidantas, lėtina senėjimo procesus. Kasdien suvalgant po šaukštelį tarkuoto šviežio imbiero, sumažėja trombozės ir apopleksijos rizika. Mokslininkų atrasta, kad minėtas gingerolis savo struktūra primena aspiriną. Juk ir aspirinas veikia priešuždegimiškai ir skystina kraują. Galbūt dėl to imbiero poveikis toks įvairiapusis.
Nors imbieras - tikrai stebuklingas vaistas, tačiau nereikia persistengti, tarytum kuo daugiau naudosime imbiero, tuo sveikesni būsime. Tik teisingai naudojant prieskonius, maistą pagardinsime, o gydymas taps efektyvus. Dideli imbiero kiekiai netinkami turintiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų, taip pat odos uždegimų, atvirų kraujuojančių žaizdų. Besilaukiančios moterys imbiero turėtų naudoti atsargiai, sumažintomis dozėmis. Jei nėra kitokių nurodymų, naudokite ¼ šaukštelio džiovinto malto imbiero arba dvigubai tiek šviežio porcijai. Paprastai naudojama nuo 1 iki 1,5 šaukštelio malto džiovinto imbiero 1 kg tešlos. Į kompotus ar kisielius dedama maždaug pusę šaukštelio 1 l skysčio likus iki virimo pabaigos 2-5 min. Į patiekalus imbieras tik šviežias, tiek džiovintas dedamas pirmiausia į karštus riebalas kartu su kitais prieskoniais prieš pradedant ruošti patiekalą.
/jogosmityba/
Keli patiekalai su imbieru: