Ind. - Laung, rus. - гвоздика, angl. - Cloves, lot. - Syzygium aromaticum. Neišsiskleidęs pumpuras.
Gvazdikėlis - stipriausiai kvepiantis iš visų pasaulio prieskonių. Gvazdikėlis kaip prieskonis - tai išdžiovinti neišsiskleidę visžalio gvazdikmedžio žiedpumpuriai. Šis medis pasiekia 10-20 metrų aukštį, žydi du kartus per metus smulkiais rausvais žiedeliais. Žiedynkotis pašalinamas, pumpurai nuraunami ir pamerkiami kelioms minutėms į verdantį vandenį, o po to džiovinami saulėje, kol patamsėja ir ima spragsėti. Kokybiškai paruoštas gvazdikėlis ilgiau saugomas tampa elastingas, o gvazdikėliai, saugomi tamsoje uždarame hermetiškame inde, savo aromatą gali išsaugoti metų metus.
Yra teigiama, kad Kinijos Chanų dinastijos imperatoriai, valdę daugiau kaip prieš du tūkstančius metų, buvo žinomi ne tik kaip dideli estetai, mėgaudavęsi muzika ir gamtos grožiu. Jų nosys negalėjo pakelti jokių kitų kvapų, kaip tik kad subtilius aromatus. Kadangi dantų valymo tradicijos tais laikais nebuvo, o pavaldinių kvėpavimas gaivumu greičiausiai nepasižymėjo, visi norintys pakliūti pas imperatorių į priėmimą, turėdavę atsidėjusiai pakramtyti gvazdikėlių prieš bendraujant su rūsčiais valdovais. Neaprėpiamoje prieskonių gausybėje gvazdikėlis užima ypatingą vietą savo išimtinai ryškiai išreikštų aromatinių savybių dėka. Dėl tokio stipraus ir išskirtinio aromato daugybę amžių gvazdikėliai buvo viena iš tų prekių, keliaudavusių pirklių laivuose į Europą, gvazdikėliui buvo priskiriamos nepaprastos savybės ir galios, kartais net pačios fantastiškiausios. Pirmasis Europoje gvazdikėlį aprašė Plinijus, bet sužinoti, kur šis augalas auga, europiečiai dar ilgai neturėjo galimybių. Gvazdikėlius europiečiai pirkdavę iš arabų, šie - iš indų, indai - iš Ceilono pirklių. Tik 1511 metais laimingasis portugalas Francisko Serao nusigavo iki Molukų salų, kur ir augo šis prieskonis. Neužilgo, XVI a. pabaigoje, olandai kolonizavo visas salas, kuriose augo šis prieskonis, ir monopolizavo šio prieskonio auginimą bei tiekimą. Ir tik XVIII a. pabaigoje prancūzas Pjeras Puavras sugebėjo paslapčia, rizikuodamas sulaukti mirties bausmės, pavogti šiek tiek šio augalo sėklų ir užveisti gvazdikėlių plantacijas Martinikos, Kaeno ir Renjono salose. Šiais laikais pagrindinis gvazdikėlių augintojas yra nedidelė Pembos sala. Gvazdikėliai taip pat auginami Madagaskare, Zanzibare, Indijoje, Šri-Lankoje, Gvinėjoje ir Molukų salose.
Švelniausia ir kvapniausia gvazdikėlio dalis yra galvutė; kotelis yra daugiau aštrus ir deginantis nei kvapnus. Norint patikrinti, ar gvazdikėlis šviežias, reikia juo švelniai spaudžiant perbraukti per popierių - turi likti riebus pėdsakas. Gvazdikėlis pasižymi aštriu deginančiu skoniu. Juo gardina ryžių patiekalus ir kepinius. Sunku įsivaizduoti konservus ar marinatus (vaisių, uogų ar daržovių) be gvazdikėlio. Ypatingai tinka kopūstų patiekalams pagardinti, maltas gvazdikėlis naudojamas ruošiant padažus, makaronus, nepakeičiamas saldumynų ir kepinių ingredientas. Išmintingiausia gvazdikėlį naudoti ruošiant prieskonių mišinius. Gvazdikėlis įeina į tokių garsių prieskonių mišinių sudėtį, kaip "curry", "garam masala", "usianmian" ir kt. Derinyje su cinamonu, kardamonu ir muskato riešutu gvazdikėlis naudojamas saldiems patiekalams ruošti: pudingams, kompotams, meduoliams, pyragėliams, užkeptiems vaisiams. Gvazdikėliu gardina įvairiausius šaltus užkandžius, sriubas, žuvienę, sultinius, košes, plovus, daržovių patiekalus, pomidorų padažus, arbatą, kavą. Patariama paruošus patiekalą, kuriame naudojote nemaltus gvazdikėlius, prieš patiekiant juos išimti. Perkandus patiekale paliktą gvazdikėlį, burną nudegina aštriai kartus pojūtis, kuris ne visiems gali būti malonus. Toks gvazdikėlių "ananasas", pakabintas prie lovos, padės greičiau atsipalaiduoti ir užmigti, miegas bus gilesnis, sapnai - ramesni. Vaisius gali būti bet kuris citrusinis. |
Gvazdikėlis kaip prieskonis naudojamas ir maltas, tačiau malto gvazdikėlio aromatas labai greitai išgaruoja. Į sriubas, toškinius ir kompotus gavzdikėlias dedamas likus 3-5 minutėms iki ruošimo pabaigos. Į tešlą - iki terminio apdorojimo. Į marinatus - proceso metu kartu su kitais ingredientais. Kuo subtilesnį aromatą norime suteikti patiekalui, tuo vėliau reikia jį įdėti. Termiškai apdorojant gvazdikėlio aromatas silpsta, ima atsiskleisti gvazdikėlio aštrumas. Jei patiekalas su gvazdikėliais yra ilgo termiško apdorojimo, reikia stengtis gvazdikėlių nepadauginti. Padauginus šio prieskonio patiekalas gali įgauti nemalonų aštriai deginantį skonį. 1 kg tešlos paprastai imama 4-5 gvazdikėliai maltu pavidalu, 1 l skysčio - 1-2 gvazdikėliai. 10 l marinato dedama 2-4 g gvazdikėlių.
Iš gvazdikėlio išgaunamas eterinis aliejus naudojamas aromaterapijoje, pramoninėje kosmetikoje ir parfumerijoje, aromatizuojant tabako gaminius. Gvazdikėlio aromatas - puiki vabzdžių atbaidymo priemonė. Gvazdikėlio sudedamoji dalis yra eterinis aliejus (15-20%), kuriame yra iki 85% eugenolio. Būtent eugenolis ir skleidžia gvazdikėlio aromatą ir turi gydomųjų savybių. Aromatas yra saldus ir skvarbus. Gvazdikėliuose taip pat yra magnio, kalcio, natrio, fosforo, geležies, vitaminų A, C, B1, B2, PP. Nuo neatmenamų laikų gvazdikėlis buvo naudojamas ir kaip prieskonis, ir kaip vaistas, dėl savo antiseptinių savybių. Gvazdikėlio preparatais mažinamas dantų skausmas, viduriavimas, gvazdikėlio nuoviru gydomos akių ligos, gvazdikėlio aromatas palengvina kvėpavimą sergant kvėpavimo takų ligomis. Kinijos medicinoje gvazdikėliu varydavo kirmėles, gydydavo grybelines infekcijas, išvaržą, Europoje gvazdikėlis naudojamas virškinimo sutrikimams gydyti. Gvazdikėlis stimuliuoja virškinimą, padeda mažinti vidurių pūtimą. Gvazdikėlis turi savybę kuriam laikui nuskausminti (užšaldyti) nervų galiukus, dėl to gvazdikėlis yra plačiai naudojamas stomatologijoje ir chirurgijoje, dantų pastoje, mažina virškinamojo trakto jautrumą. Gvazdikėlis - puikus antiseptikas ir priešuždegiminė priemonė, dėl to vartojamas uždegiminiams procesams burnos ertmėje ir gerklėje slopinti, veido spuogams, žaizdoms, pėdų grybeliui gydyti. Gvazdikėlis mažina kraujo krešėjimą, dėl to praplečia arterijas ir užkerta kelią širdies ligoms. Malšina galvos skausmus, migreną. Ramina, sklaido depresiją, skaidrina mintis. Atpalaiduoja, gerina miego kokybę. Senovėje gvazdikėliais prikaišydavo pagalves, kad vaikai ramiau miegotų. Gvazdikėlis - stiprus prieskonis. Jo nerekomenduojama duoti vaikams iki 2 metų amžiaus. Taip pat gvazdikėlio turėtų vengti hipertonikai ir kenčiantys nuo skrandžio opų, turintys padidintą skrandžio rūgštingumą, pervargus ar persitempus.
/jogosmityba/
Patiekalų receptai su gvazdikėliu: