Angl. - Nigella, ind. - Kalinji, kalonji, rus. - Чернушка, lot. - Nigella Sativum. Sėkla.
Juodgrūdė - vienmečio vėdryninių šeimos augalo sėklos, savo išvaizda primenančios juodas mažytes ašaras ar lašelius. Anglijoje šis prieskonis vadinamas „velniu krūmuose", liaudyje žinoma kaip „veneros plaukai", o prancūzai vadina „keturiais prieskoniais", nes savo laiku prancūzai pajuto ne tik juodojo pipiro skonį, bet ir dar kažkokius tris, tame tarpe ir muskato riešuto. Juodgrūdžių sėklų skonis ir aromatas aštrokas, bet malonus. Savo esme juodgrūdė primena aguonas ir gali puikiai jas pakeisti duonos ar pyrago gaminiuose. Skonis - pipirinis, kvepia kamparu, aromatas artimas raudonėliui ir čiobreliui, šiek tiek - kmynui.
Apie juodgrūdę aptinkama rašytiniuose šaltiniuose Europoje, rašytuose prieš 2000 metų. Juodgrūdė naudojama indiškuose daržovių ir ankštinių patiekaluose, indiškų „pakorų" tešlai, kepiniams, duonai gardinti - jomis barstomos bandelės, duonos kepalai. Rusiškoje virtuvėje juodgrūdę naudodavo kopūstų rauginimui, agurkų, arbūzų sūdymui. Juodgrūdę naudoja ir arabiška virtuvė, ypač egiptietiška, taip pat Europoje. Juodgrūdę beria į salotas, padažus, malta juodgrūde sustiprina kavos ir juodos arbatos aromatą. Senovės Lietuvoje kaimuose juodgrūdė buvo puikiai žinoma ir auginama. Ją vadino černuške, berdavo ant riestainių bei kitokių mielinių kepinių, dėdavo į raugintus kopūstus, agurkus, ruošdavo trauktines.
Juodgrūdė - išties stebuklingas vaistas, plačiai naudojamas liaudies medicinoje. Juodgrūde gydomi pūliniai, votys, gyvatės įkandimai, uždegimai, ja gydoma pasiutligė. Juodgrūdė stimuliuoja smegenų veiklą ir gerina virškinimą. Nustatyta, kad juodgrūdžių sėklose esančios polinesočiosios riebiosios rūgštys stiprina imunitetą, slopina alergines reakcijas, teigiamai veikia įvairius medžiagų apykaitos procesus. Juodgrūdžių sėklose rasta daugiau kaip 100 veikliųjų medžiagų, reguliuojančių daugelį organizmo funkcijų, tarp jų - polinesočios linolio, alfa-linolio ir stearino riebalinės rūgštys. Be jau minėtų infekcinius židinius slopinančių savybių, šios medžiagos stiprina apsaugines organizmo funkcijas. Juodgrūdėse yra imuninei sistemai reikalingų vitaminų ir mineralų. Juodgrūdėse esančios medžiagos skatina tulžies darbą, varo šlapimą, gaudo laisvuosius radikalus. Slopina alerginius pasireiškimus, valo toksinus, varo iš organizmo skysčius, mažina cholesterolio lygį, skatina gleivių išsiskyrimą ir išsivalymą (taip gydo peršalimo ligas), plečia bronchus, naikina bakterijas, virusus, grybelius. Juodgrūdė stiprina psichiką, veikia raminamai. Juodgrūdžių skonis - aštrus, kartus. Juodgrūdžių eterinio aliejaus yra labai nedaug - vos 0,5-1,5%. Jis yra spaudžiamas farmaciniams tikslams. Eterinis aliejus vartojamas tiek vidiniai, tiek išoriniai - žaizdoms gydyti. Pagrindiniai eteriniai aliejai, esantys juodgrūdėje - tai pinenolis, kamparas ir nigelonas.
Apie juodgrūdę daug rašė Avicena. Jis teigė, kad juodgrūdė pasižymi organizmą valančiu poveikiu - tiek nuo dujų, tiek nuo gleivių, tiek nuo visokių kitokių užterštumų: „juodgrūdė naikina karpas, apgamus, ji džiovina pūlingus spuogus ir ištraukia votis bei kitokius gumbus". Avicena rekomendavo gerti juodgrūdę su šiltu vandeniu ir medumi, kad ištirpintų ir išvarytų šlapimkanalio bei inkstų akmenis. Juodgrūdžių arbata varo šlapimą, tulžį, lengvai laisvina vidurius, taip pat gerina laktaciją maitinančioms motinoms. Besilaukiančioms motinoms juodgrūdė iš viso nerekomenduojama arba jos vartoti saikingai. Kad juodgrūdės aromatas pilnai atsiskleistų, prieš dedant į patiekalą ji paskrudinama karštuose riebaluose. Jei nėra kitokių nurodymų, naudokite vieną šaukštelį juodgrūdės 3-4 porcijoms. Juodgrūdės galite įsigyti mūsų kavinėje "Vegafe", kituose jogos klubuose, vegetarinę mitybą propaguojančiose bendruomenėse, specializuotose prieskonių parduotuvėse, o taip pat parsivežti iš užsienio kelionių. |
/jogosmityba/
Keli patiekalų receptai su juodgrūde: