Be jokios abejonės, kiekvienas mūsų teikiame pirmenybę gardžiam, pilnam skonių, aromatingam maistui. Ar kada susimąstėme apie tai, kad egzistuoja atskiri, aiškiai išskiriami ir įvardijami maisto skoniai, skirtingai įtakojantys mūsų būseną, nuotaikas, mintis, elgseną ir sveikatos būklę? Ajurvedoje tvirtinama, kad maisto skonis nėra kažkoks atsitiktinis reiškinys; skonis yra vienokių ar kitokių maisto savybių atspindys. Skirtingiems skoniams būdingos savitos savybės ir organizmui sukeliamas efektas. Sanskrite skonis yra vadinamas žodžiu „rasa" (tariama rãsa) ir yra platesnė sąvoka, nei mūsų suvokiamas „skonis" tiesiogine prasme. „Rasa" dar reikštų maisto ar augalo esmines savybes, ir yra turbūt svarbiausias kriterijus, suvokiant juos kaip spalvos, aromato, skonio, formos ir panaudojimo galimybių visumą. „Rasa" dar reiškia „sultis" ar „skystį", nes paprastai augalo skonis pasireiškia per augalo sultis, suteikiančias jam vienokių ar kitokių savybių bei gydomųjų galių. Žodį „rasa" galime išversti ir kaip „aukštas įvertinimas", „pasigėrėjimas", „muzikinė nata", ir čia skonis apibrėžiamas kaip jausminis suvokimas ar supratimas. „Rasa" dar reiškia „judėjimą ratu", „šokį", „įkvėpimą" ir šios sąvokos atspindi skonio galią suteikti mums energijos vienokiems ar kitokiems kūrybiniams veiksmams atlikti.

Skonis betarpiškai veikia mūsų psichiką ir nervų sistemą pranos (gyvybinės energijos) dėka. Skonis stimuliuoja skonio receptorius burnoje, prabudina sąmonę ir pojūčius, suteikdamas tokiu būdu budrumą ir pakylėjimo pojūtį. Skonis priverčia judėti mūsų vidinę „rasa" arba gyvybines sultis. Toliau skonis stimuliuoja gyvybinę energiją per skrandžio nervų galūnes ir taip pažadina „Agni" - vidinę organizmo virškinimo ugnį, kuri padeda geriau suvirškinti ir įsisavinti maistą. Dėl to būtent geras, aiškus bei ryškus maisto skonis reikalingas tam, kad suaktyvintų mūsų vidinę „Agni" ir tuo būdu užtikrintų sklandų virškinimo procesą. Dėl to neskanus maistas, kad ir koks jis bebūtų sveikuoliškas, pilnas vitaminų ar mineralų, nebus maistingas ir sveikas. Taip pat nėra jokios garantijos, kad neskanus maistas bus tinkamai įsisavintas. Jei Jūs valgote sveikuolišką maistą su įsitikinimu, kad jis sveikas ir Jums būtinas, tačiau nėra skanus, o valgydami jį nejaučiate jokio pasimėgavimo, būkite tikri, kad toks maistas bus prastai suvirškintas ir paliks organizme daugybę „Amos" (toksinų ir šlakų, t. y. nesuvirškintų gendančių maisto likučių). Lygiai tas pats galioja maistui, kuris yra gaminamas be meilės, nemokant, bodintis šio užsiėmimo - toks maistas taip pat nebus skanus. Tuo atveju, kai „Agni" nėra tinkamai sužadinta, mūsų virškinimas veikia (dirba) nepakankamai. Kaupiantis „Amai" silpsta organizmo imunitetas, atsiranda didesnė tikimybė susirgti. Kai susergame, dažniausiai prarandame skonio pojūtį ir apetitą. Skonio pojūtis, apetitas ir virškinimo galia glaudžiai susiję tarpusavyje. Skonio praradimas byloja apie ligą - žemą „Agni" lygį ir aukštą „Amos" lygį. Paprastai atsigavus apetitui ir atsiradus norui skaniai pavalgyti galima spręsti apie ligos atsitraukimą. Dėl to studijuojant Ajurvedinę mediciną, būtina gilintis ir į maisto gaminimą, kurio didelė dalis skiriama maisto skoninių savybių ir prieskonių pažinimui. Prieskonių pažinimas apskritai sudaro didelę Ajurvedos mokslo dalį.

Skonį juntame pirmapradžio Vandens elemento dėka. Vandens elementas yra skonio nešėjas. Pats Vanduo, kaip švari ir be priemaišų substancija neturi skonio, tačiau talpina savyje visus skonius vienu metu. Tik Vanduo leidžia mums patirti skonius - liežuvis jaučia skonius tik suvilgytas seilėmis. Didelė nūdienos problema yra ta, kad dėl pramoniniame maiste esančių dirbtinai susintetintų skonių, skonio stipriklių iš dalies esame praradę tikrąjį skonio pojūtį, dėl to dažnai skonio receptorių priimami signalai yra silpni, apgaulingi, nepakankamai tikslūs ir iškreipti, atitinkamai tokia yra organizmo reakcija į valgomą maistą.

Ajurvedoje išskiriamos šešios pagrindinės skoninės charakteristikos. Tie šeši skoniai yra: Saldus, Rūgštus, Sūrus, Aštrus, Kartus, Gaižus. Šeši skoniai, kaip ir trys došos, yra penkių pirmapradžių elementų (Žemės, Vandens, Ugnies, Oro ir Eterio) išvestinė, ir kiekvienas iš jų padeda palaikyti trijų došų (Vata, Pita ir Kapcha) balansą, tuo pačiu atlikdami organizme svarbias funkcijas. Kokiu santykiu kuri doša vyrauja mūsų organizme, priklauso iš dalies nuo to, koks ar kokie iš šešių skonių vyrauja mūsų kasdieniniame maiste ir mitybos įpročiuose.

Saldžiu skoniu pasižymi visi cukrūs ir krakmolai. Rūgštus skonis yra rūgščiuose augaluose ir produktuose, patyrusiuose rūgimo procesą. Sūriu skoniu pasižymi druskos ir šarmai. Aštrus skonis paprastai yra visų aromatinių eterinių aliejų (aromatų, kvapų) skonis, o taip pat tolygus pikantiškam, dygiam, kandžiam ar aitriam. Kartus skonis būdingas daugumai vaistų ir vaistažolių, o gaižus skonis pasižymi sutraukiančiomis burnos ertmę (seilių liaukas) savybėmis ir yra produktuose, turinčiuose taninų.

Paskaityti smulkiau apie kiekvieną skonį galite paspaudę pasirinktą paveikslėlį:

Kiekvienas skonis pasižymi tam tikra energija, t.y. šaldančia arba šildančia. Aštrus skonis paprastai būdingas pipirams, imbierui ir kitiems deginantiems prieskoniams, dėl to yra šildantis. Paprastai padauginus aštraus maisto išmuša prakaitas ar karštis. Produktai, pasižymintys rūgščiu skoniu, tokie, kaip citrusiniai arba rauginti produktai taip pat šildantys. Rūgimo procesas vyksta išsilaisvinant šilumai. Druska taip pat šildanti - prakaitas, išsiskiriantis sušilus, yra sūrus, o jei druska papuola ant žaizdos, patiriame deginantį pojūtį. Saldus skonis, atvirkščiai, yra šaldantis, nes cukrūs pasižymi atpalaiduojančiu, raminančiu poveikiu. Paprastai nusiraminame (ataušiname vidinį karštį) suvalgę kažką saldaus. Kartus skonis taip pat yra šaldantis ir dominuoja bemaž visose vaistažolėse, mažinančiose karščiavimą. Visi kartūs produktai pasižymi antiseptinėmis savybėmis, mažinančiomis uždegiminius procesus. Gaižus skonis suriša ir veikia priešinga šilumos įtakotam plėtimuisi kryptimi - jis sutraukia, t.y. šaldo. Remiantis šiomis ir kitomis skonių savybėmis, tam tikri skoniai dominuoja išsibalansavus vienai ar kitai došai, ir, atvirkščiai, akcentuojant mūsų kasdieniniame racione tam tikrus skonius, došų disbalansą galima sureguliuoti. Išsibalansavus organizme Vata došai pradeda dominuoti Gaižus, Aštrus ir Kartus skoniai, dėl to Vata turėtų rinktis Saldų, Sūrų ir Rūgštų. Tai nereiškia, kad reikia nuo ryto iki vakaro valgyti tik citrinas, medų ir druską, tačiau išsibalansavusi Vata galėtų leisti sau šiek tiek daugiau natūralaus sveiko saldaus maisto, krakmolingų košių ir daržovių, normaliai sūdyti maistą ir valgyti daug Saldžių bei Rūgščių vaisių ir uogų. Išsibalansavus organizme Pita došai, pradeda dominuoti karšti skoniai - Sūrus, Rūgštus ir Aštrus, dėl to Pitai reikėtų rinktis maistą, kuriame dominuoja šalti skoniai - Saldus, Gaižus ir Kartus. Dėl to Pita kasdieniniame racione turėtų mažinti karšto Aštraus skonio, t.y. aštraus maisto, sumažinti rūgusių Rūgščių produktų, naudoti mažiau Sūraus, t.y. druskos, rinktis daugiau natūralaus sveiko saldaus maisto, žalios spalvos Gaižaus skonio daržovių ir pan. Išsibalansavus organizme Kapcha došai, ima dominuoti Sūrus, Rūgštus ir Saldus skoniai, dėl to Kapchai reikėtų rinktis maistą, kuriame dominuoja Gaižus, Aštrus ir Kartus skoniai. Kapcha savo racione turėtų sumažinti saldumynų, krakmolingo maisto, stipriai sūdyto maisto, rinktis gausiai prieskoniais pagardintą maistą, kad pagausintų Aštraus, Kartaus ir Gaižaus skonio santykį, taip pat rinktis Gaižias ir Aštrias daržoves, žalumynus, Kartaus ir Gaižaus skonio vaisius. Kad organizme tinkamai įsiliepsnotų virškinimo ugnis „Agni", maiste vienu metu įvairiais santykiais turėtų būti visi šeši skoniai. Tačiau pagal subtiliosios Saulės energijos („Tejas", tariama „tedžas") aktyvumą dienos metu, pusryčių metu turėtų dominuoti saldus skonis, pietų metu - visi šeši skoniai, vakarop - prėskas skonis, arba ryškiai išreikštų skonių nebuvimas maiste.

/jogosmityba/